Data: 2025 - 08 - 10
Šią vasarą skaičiau mažiau, nei tikėjaus. Perskaičiau steinbecko į rytus nuo edeno. Tikrai laiko verta knyga. Timshel. Keista, kad panašiu metu mane apsėdo ta viena interpol daina, ten irgi dainuoja its up to me now, turn on the bright lights. Ta pati tematika.
Skaičiau clarice lispector žvaigždės valandą. Pusę knygos varčiau akis, man pasirodė per daug pretenzinga, toliau visai nieko. Per didelio įspūdžio nepaliko. Tuo pačiu bibliotekos reisu pasiėmiau simone de beauvoir knygą palaužta moteris. Ten trys istorijos, perskaičiau tik pirmą, vėlgi, nieko per daug ypatingo. Kitų nebeskaičiau, nors tikriausiai reikėjo, būčiau susidarius geriau pagrįstą požiūrį. Toliau skaičiau mariana enriquez kodėl pavojinga rūkyti lovoje. Pasiėmiau nežinodama, apie ką ji, ten trumpų kraupių apsakymų rinkinys. Vietomis rašymas ir apskritai 'world buildingas' pasirodė šiek tiek klišinis, bet tai būdinga apskritai visam žanrui, taigi atleistina. ,,Nors jos apsakymus dengia siaubo ir makabriškumo šydas, juose aptariami simboliai atspindi šiuolaikinės Argentinos religines, politines ir socialines realijas, purtančias šalį pastaruosius keletą dešimtmečių. Šioje rinktinėje jai ypač svarbu pabrėžti, kokią įtaką politiniai nesutarimai, visuomenės spaudimas ir skurdas daro vaikų bei moterų gyvenimui". Patiko.
Dabar skaitau murakamio mylimąją sputnik.
 |
 |
 |